Neturiu vieno iš konkursinio balo sandaroje nurodytų dalykų. Ar tai reiškia, kad negaliu pretenduoti į studijų programas?

Neturint vieno iš reikalaujamų dalykų, kuris įeina į konkursinį balą, galima pretenduoti į bakalauro ir vientisąsias studijas, tačiau vietoje to dalyko į konkursinį balą bus įrašytas 0 ir paskaičiuotas konkursinis balas. Konkursinį balą galite pasiskaičiuoti pasinaudojus LAMA BPO konkursinio balo skaičiuokle čia. 

Esu atleistas nuo brandos egzaminų. Ar galiu pretenduoti?

Jeigu stojančiojo (-sios) brandos atestate įrašyta: „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)", vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų vertinami metiniai pažymiai. Konkursinis balą su metinių pažymių įvertinimais taip pat galima paskaičiuoji naudojant LAMA BPO konkursinio balo skaičiuoklę. 

Ar galiu pasirinkti, kokie dalykai bus įtraukiami į konkursinio balo sandarą?

Stojantysis (-čio) pats (-i) negali pasirinkti, kokie dalykai bus skaičiuojami į konkursinį balą – jį skaičiuoja sistema, kuri automatiškai parenka rezultatus, palankiausius stojančiojo (-sios) konkursiniam balui. 

Ar bendrojo lygio (B) egzamino įvertinimas gali būti įtraukiamas skaičiuojant konkursinį balą?

Jei vidurinis išsilavinimas bus įgytas 2025 m., tai formuojant konkursinį balą į jį bus galima įtraukti tiek A tiek, B lygio valstybinių brandos egzaminų įvertinimus, tačiau A ir B lygio įvertinimų koeficientai skirsis. A lygio VBE bus vertas 1,1 koef., o B lygio VBE – 0,7 koef.  

Pretenduojant į studijas Vilniaus universitete bei skaičiuojant konkursinį balą gali būti įtraukiamas ir Bendrojo (B) lygio egzamino įvertinimas.  

Ar galima stoti baigus profesinę mokyklą?

Taip, asmenys baigę profesinę mokyklą įgyja tokį patį brandos atestatą kaip ir baigę vidurinę mokyklą. Stojantiesiems (-čiosioms)  yra taikomi tokie patys priėmimo reikalavimai. 

Ar prie konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai?

Taip, stojant į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas (VNF) ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas su stipendija (VNF/ST) prie apskaičiuoto konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai. Informaciją, kokie balai yra pridedami, galite rasti čia.

Ar galima įsiskaityti kolegijoje įgytus kreditus?

Ne, kolegijoje įgyti studijų kreditai nėra įskaitomi universitetinėse studijose.

Kas yra valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija (VNF/ST)?

Stojantieji (-čiosios) į bakalauro ir vientisąsias studijas gali pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas (VNF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija (VNF/ST).   

Asmenims, pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija (VNF/ST) yra taikomi tokie patys minimalieji reikalavimai, kaip ir stojantiems (-čiosioms) į valstybės finansuojamas (VF) vietas.  

Studijų stipendija padengia norminę studijų kainą. Norminė studijų kaina kai kuriose studijų programose gali būti mažesnė už Vilniaus universiteto nustatytą studijų kainą - tokiu atveju studentams (-ėms) reikėtų sumokėti skirtumą, kurio nepadengia studijų stipendija.   

Įstojusiesiems (-iosioms) į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija (VNF/ST), labai svarbu laiku pateikti prašymą studijų stipendijai gauti. Prašymai paprastai yra pateikiami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje Valstybinio studijų fondo interneto puslapyje. Nepateikus prašymo nurodytu metu stipendija nėra skiriama ir studentas (-ė) lieka studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje.  

Studijų stipendijos (ST) neturi teisės gauti asmenys:  

- Priimti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas;  

- Pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau nei pusę ankstesnių studijų laikotarpio gavo studijų stipendiją;  

- Neturintys teisės užimti valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų ar gauti studijų kainos kompensacijos (už tuos studijų laikotarpius, už kuriuos gavo studijų stipendiją (ST)) pagal LR mokslo ir studijų įstatymą. 

Norint pretenduoti į valstybės nefinansuojamą vietą su stipendiją (VNF/ST) pildant prašymą per LAMA BPO sistemą prie studijų programos reikia pasirinkti šį finansavimo tipą. Ne visos programos gali būti finansuojamos pagal šį finansavimo būdą. 

Ar galiu studijų sutartį sudaryti internetu?

Vilniaus universitete studijų sutartys sudaromos tik internetu, jei turite savo asmeninę el. bankininkystę ir naudojatės Swedbank, SEB, Luminor (DNB bankas) ar Šiaulių banko el. bankininkystės paslaugomis. Sutarties sudarymas vyksta Vilniaus universiteto ISAS sistemoje, o nuoroda į šią sistemą bus skelbiama LAMA BPO informacinėje sistemoje po to, kai bus išsiųsti kvietimai studijuoti ir bus galimybė sudaryti studijų sutartis.

Su kokiais mažiausiais balais buvo priimti studijuoti 2024 m. VF ir VNF vietose?

Susipažinti su 2024 m. įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas mažiausiais konkursiniais balais galite paspaudę nuorodą. Tačiau, norime pabrėžti, kad skelbiami praėjusių metų konkursiniai balai yra tik informacinio pobūdžio – kiekvienais metais stojančiųjų balai kinta. Savo konkursinį balą galite susiskaičiuoti pasinaudojus LAMA BPO Konkursinio balo skaičiuokle.

kiek VF, VNF ir VNF/ST vietų buvo praėjusiais metais?

Valstybės finansuojamų (VF), valstybės nefinansuojamų (VNF) ir valstybės nefinansuojamų vietų su studijų stipendija (VNF/ST) skaičių bakalauro ir vientisųjų studijų programose galite rasti 2024 m. įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas priėmimo statistikoje.

Ar yra galimybė susidaryti individualų studijų planą?

Vilniaus universitete yra suteikiama galimybė susidaryti individualų studijų planą – į programoje numatytą studijų planą įtraukti pageidaujamus studijuoti dalykus bei susidėlioti jų tvarkaraštį. Dėl individualaus studijų plano sudarymo reikia kreiptis į savo kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) administraciją. 

Kas yra ištęstinis studijų tvarkaraštis?

Pagal trukmę, studijos yra vykdomos nuolatine (NL) arba ištęstine (I) studijų forma. Nuolatinių studijų apimtis yra 60 ECTS kreditų per metus. Ištęstinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų ir ne didesnė kaip 45 ECTS studijų kreditai per metus, studijos ištęstine forma trunka iki pusantro karto ilgiau nei nuolatine forma. Šiuo metu Vilniaus universitete nėra vykdomos ištęstinės bakalauro studijos.

Ar VU vykdo nuotolines studijas arba neakivaizdines studijas?

Vilniaus universitete nėra vykdomos, vakarinės ar neakivaizdinės studijos. Dalyje programų užsiėmimai gali būti vykdomi vakarais ar nuotoliniu būdu. Užsiėmimų vykdymo laikus galima pamatyti konkrečios studijų programos tvarkaraščiuose. Taip pat kai kurios studijų programos yra vykdomos sesijiniu tvarkaraščiu, kuomet užsiėmimai yra vykdomi nenuolatiniai, bet sesijomis. Pavyzdžiui organizuojami tik vieną mėnesį per semestrą darbo dienomis ir savaitgaliais arba kas dvi savaites darbo dienomis, o likusį laiką studentai dirba savarankiškai. 

Kas yra sesijinės studijos?

Nuolatinės studijos Vilniaus universitete yra vykdomos dieniniu (D) arba sesijiniu (S) tvarkaraščiu. 

Pagal dieninį tvarkaraštį, akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis bet kuriuo metu nuo 8 iki 21 val. 

Pagal sesijinį tvarkaraštį, studijų užsiėmimai gali vykti gali: 

– periodiškai vieną mėnesį (apie 4 savaites) per studijų semestrą darbo dienomis nuo 8 iki 21 val. ir savaitgaliais (likusį semestro laiką studentai (-ės) dirba savarankiškai). Pagal tokį tvarkaraštį yra vykdoma Psichologijos, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, studijų programa; 

– auditorijoje kas tris savaites ketvirtadieniais-penktadieniais nuo 17 val. ir šeštadieniais nuo 11 val., likusį laiką skiriant užsiėmimams nuotoliniu būdu ir savarankiškam darbui (pagal tokį tvarkaraštį yra vykdomos tik Teisės (sesijiniu tvark.) ir Teisės (turintiems aukštąjį išsilavinimą) (Teisė MAN) studijų programos). 

• užsiėmimai trunka 2 savaites per semestrą, derinant auditorinį ir nuotolinį darbą.  Pagal tokį tvarkaraštį yra vykdoma Verslo ir finansų studijų programa.  

Informaciją apie tai, kokiu tvarkaraščiu vykdomos studijos, rasite bakalauro ir vientisųjų studijų programų aprašuose  arba tvarkarasciai.vu.lt  

Kokių galimybių gali pasiūlyti VU, jei noriu studijuoti kitus, su pagrindine studijų programa nesusijusius dalykus?

Studentams (-ėms), norintiems (-čioms) pagilinti savo žinias kitose srityse ar studijų programose, Vilniaus universitetas suteikia galimybę rinktis individualiąsias studijas . Tai nuo antrojo semestro (arba vėliau) studentų (-čių) laisvai pasirenkama studijų dalis, kurią gali sudaryti pagrindinės studijų krypties, kitų studijų krypčių dalykai, gretutinės studijos, skirtos įgyti papildomų kompetencijų, 20+ užsienio kalbų, bendrųjų universitetinių studijų dalykai, tarpkryptiniai dalykai, kuriuos galima rinktis tiek savo fakultete, tiek kituose Universiteto padaliniuose. 

Gretutinės studijos  

Šias studijas gali rinktis bakalauro ir vientisųjų studijų studentai (-ės), kurių pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programoje yra numatyta individualiųjų studijų įgyvendinimo galimybė. Gretutinių studijų apimtis yra 30 arba 60 ECTS kreditų, jos prasideda nuo antrųjų studijų metų. Gretutinėms studijoms studentų (-čių) registracija vykdoma nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. (studijoms, prasidedančios rudens semestre) ir nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 30 d. (studijoms, prasidedančioms pavasario semestre). Jeigu studijų programos plane nėra numatyta gretutinių studijų galimybė, studentas (-ė) gali kreiptis į akademinį padalinį, kuriame studijuoja, su prašymu sudaryti sąlygas studijuoti gretutinę studijų programą patvirtinant individualų studijų planą.   

Dėl papildomos informacijos ir registracijos į gretutines studijas reikia kreiptis į kamieninį akademinį padalinį (fakultetą), kuriame organizuojama konkreti gretutinių studijų programa. Gretutinių studijų programų sąrašą galite rasti šioje nuorodoje.  

Pasirenkamieji dalykai  

Studijų programoje numatyti pasirenkamieji dalykai papildo studijuojamą programą ir suteikia galimybę dalį savo studijų programos plano sudaryti pagal individualius poreikius. Pasirenkamuosius dalykus galima rinktis iš studijų programos plane atitinkamais semestrais pateikto pasirinkimų sąrašo. Studijų plane taip pat nurodoma pasirenkamojo dalyko apimtis kreditais.  

Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykai 

Tai su studijų krypties tematika supažindinantys bei bendrąją erudiciją ugdantys individualiųjų studijų dalykai (moduliai), kurie yra įgyvendinami visose Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose. BUS diegia supratimą apie poreikį skleisti ir dalintis su plačiąja visuomene svarbiausiomis mokslo idėjomis ir intelektualiais argumentais. 

Laisvieji dalykai 

Jeigu studijų programoje numatytas individualiųjų studijų arba pasirenkamasis dalykas, galima rinktis Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) siūlomus dalykus. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentai (-ės), priimti (-os) studijuoti Vilniaus universitete nuo 2023 m., gali rinktis šiuos dalykus panaudodami savo studijų programoje numatytus individualiosioms studijoms skirtus kreditus. Anksčiau studijas pradėję arba magistro pakopoje studijuojantys studentai (-ės), siekiantys (-čios) užsiregistruoti į LMTA ir VDA aukštosios mokyklos siūlomą studijų dalyką, prieš registracijos pradžią turėtų savo pasirinkimą suderinti su SPK pirmininku (-e). Informacija apie išklausytus VDA arba LMTA dalykus bus įrašoma į diplomo priedėlį. Visi VDA ir LMTA dalykai yra nemokami.  

Užsienio kalbos  

Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentai (-ės) gali papildomai studijuoti pasirinktą užsienio kalbą kaip individualiųjų studijų dalyką ir taip plėsti savo žinias. Siūlomų užsienio kalbų sąrašą galima rasti bendrame individualiųjų studijų dalykų sąraše. 

Taip pat užsienio kalbų galima mokytis VU Kalbų mokykloje arba Rytų kalbų mokykloje.  

Individualus studijų planas  

Vilniaus universiteto studentams (-ėms) yra suteikiama galimybė susidaryti individualų studijų planą, į numatytą studijų programos planą įtraukiant pageidaujamus studijuoti dalykus bei individualiai susidėlioti akademinius užsiėmimus. Dėl individualaus studijų plano sudarymo reikia kreiptis į kamieninio akademinio padalinio, kuriame vykdoma studijuojama programa, administraciją. 

Kada galima užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą?

Pasirašę (-iusios) studijų sutartį studentai (-ės) privalo užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP). Tai galima padaryti apsilankius adresu www.lsp.lt. Universitetas duomenis apie įstojusius asmenis perduoda LSP administratoriui (-ei) per kelias savaites nuo studijų sutarties sudarymo. Įprastai LSP yra pagaminamas per dvi savaites. 

LSP – tai dokumentas, kuris įrodo studento (-ės) statusą ir suteikia teisę naudotis Universiteto biblioteka, inventoriumi, taip pat yra naudojamas laikant egzaminus.  

Daugiau informacijos apie LSP teikiamas galimybes sužinosite čia. 

Ar baigiant arba nutraukiant studijas reikia grąžinti Lietuvos studento pažymėjimą?

Vilniaus universiteto absolventų (-čių) atsiskaitymas su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (toliau – VU SA) baigiant studijas yra automatinis ir grąžinti Lietuvos studento pažymėjimą (toliau – LSP) nereikia. 

Nutraukiant studijas ir norint atsiskaityti su VU SA būtina susisiekti su VU SA koordinatoriumi (-e) el. paštu  

Mano LSP dar nepagamintas. Ar galiu gauti pažymą, kad studijuoju?

Norint gauti tokio tipo pažymą is.vu.lt skiltyje ePRAŠYMAI reikėtų pateikti prašymą dėl pažymos išdavimo. Pasirinkus išduoti „pažymą apie studento statusą“ bus suteikiama galimybė naudotis viešojo transporto ir kitokiomis nuolaidomis, kol LSP yra gaminamas.  

Ar galima studijų metu perstoti į kitą studijų programą?

Pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų studijų ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studentai (-ės) turi galimybę keisti savo studijų programą į kitą, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų). Kitų aukštųjų mokyklų studentai (-ės) taip pat gali keisti savo studijų programas į Vilniaus universtiteto studijų programas. 

Vilniaus universiteto studentams (-ėms), kurie (-ios) studijuoja valstybės finansuojamoje (VF) vietoje ir perstojant nori ją išlaikyti, keliami šie reikalavimai: 

- keisti studijų programą galima ne anksčiau kaip po pirmojo studijų semestro; 

- studentas (-ė) negali turėti akademinių skolų; 

- studijuojama ir ketinama studijuoti programos yra toje pačioje studijų krypčių grupėje. 

Vilniaus universiteto studentams (-ėms), kurie (-ios) studijuoja valstybės nefinansuojamoje (VNF) vietoje yra keliami šie perstojimo reikalavimai: 

- studijuojama ir ketinama studijuoti programos yra toje pačioje studijų krypčių grupėje.   

Plačiau su perstojimo galimybėmis ir svarbiausiais terminais galite susipažinti čia. 

Ar galima iš kolegijos perstoti į Vilniaus Universitetą?

Deja, bet perstoti iš kolegijos į Vilniaus universitetą galimybės nėra, kadangi perstoti galima tik nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų). 

Ar galima studijų įmoką mokėti dalimis arba atidėti?

Valstybės nefinansuojamose (VNF) ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose su stipendija (VNF/ST) esantys studentai (-ės) kiekvieną semestrą gali pasinaudoti Universiteto siūlomomis galimybėmis įmokų mokėjimui: 

-  Semestro studijų įmoką atidėti ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos rudens semestre ir gegužės 1 dienos pavasario semestre.; 

-  Semestro studijų įmoką mokėti dalimis ne mažiau kaip 30% sumos sumokant iki pirmojo semestro mėnesio pabaigos ir likusią sumą išdalijant į vieną ar dvi įmokas, jas sumokant vėliausiai gruodžio 1 d. rudens semestre ir gegužės 1 d. pavasario semestre. 

Prašymai studijų įmokos atidėjimui ir mokėjimui dalimis pirmą semestro mėnesį teikiami raštu akademiniame kamieniniame padalinyje arba eStudentas aplinkoje. 

Ar studijų įmoką gali sumokėti kitas asmuo?

Gali, tačiau atliekant įmoką kitam žmogui, būtina nurodyti studento (-ės) duomenis: vardą, pavardę ir  mokėtojo (kliento) kodą, kurį galima rasti ant studijų įmokos kvito, kuris turi būti suformuotas per VU informacinę sistemą (is.vu.lt) prie skilties Finansai -> Mokėjimo kvitai.  

Ar yra galimybė perstoti iš valstybės nefinansuojamos į valstybės finansuojamą vietą?

Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję, gero mokymosi kriterijus atitinkantys studentai (-ės), studijų metu į valstybės finansuojamą vietą perstoti gali: 

-  Jeigu valstybės finansuojama vieta atsiranda studijas nutraukus kitam valstybės finansuojamoje vietoje studijavusiam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui (-ei) arba Universitetui jį (-ą) pašalinus iš studentų (-čių) sąrašų. Tokiu atveju studentų (-čių) perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas du kartus per metus, pirmąjį kiekvieno studijų semestro mėnesį; 

-  Jeigu valstybės finansuojama atsiranda studijas nutraukus kitam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui (-ei) ją praradus po rotacijos. 

Tokiu atveju studentų (-čių)  perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas vieną kartą per metus, po studentų rotacijos – iki spalio 15 d. 

Kamieninio akademinio padalinio administracija apie atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas per 5 d. d. studentus (-es) informuoja padalinio internetinėje svetainėje ir is.vu.lt 

Asmenų perkėlimas iš valstybės finansuojamų vietų į valstybės nefinansuojamas vietas ir atvirkščiai vykdomas remiantis Laikinuoju Vilniaus universiteto studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašu. 

Daugiau informacijos apie rotaciją rasite čia. 

Ar galima antrą kartą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje?

Antrą kartą į valstybės finansuojamą vietą, toje pačioje studijų pakopoje, galima pretenduoti tokiu atveju, jeigu prieš tai studijuojamoje studijų programoje neįgijote daugiau kaip pusę studijų programos kreditų valstybės finansuojamoje vietoje.

Į kokias stipendijas galiu pretenduoti, studijuojamas Vilniaus Universitete?

Tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys Universiteto studentai (-ės) gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti. Šių stipendijų skyrimo tvarką nustato VU stipendijų nuostatai ir Lietuvos teisės aktai. Daugiau informacijos rasite čia.