Gretutinių studijų organizavimo tvarka
1. Bendroji dalis
1. Gretutinių studijų organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) nustato gretutinių studijų, kai studentams sudaromos galimybės greta pagrindinės studijų krypties (šakos) programos studijuoti kitos studijų krypties (šakos) programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, organizavimo ir vykdymo principus ir tvarką Vilniaus universitete (toliau – Universitetas).
2. Tvarka parengta pagal 2010 m. balandžio 9 d. LR ŠMM ministro įsakymu Nr. V-501 patvirtintą Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą.
3. Pagrindinės Tvarkoje vartojamos sąvokos:
3.1. Studijų programa – tam tikros krypties (šakos) studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. Pirmosios pakopos studijų programą, kurioje studentams suteikiamos galimybės įgyti dvigubą bakalauro laipsnį, sudaro pagrindinės krypties (šakos) studijos ir gretutinės krypties (šakos) studijos.
3.2. Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.
3.3. Pagrindinė studijų kryptis (šaka) – studijų kryptis (šaka), kuriai priskirti studijų dalykai (moduliai) pirmosios pakopos studijų programoje sudaro ne mažiau kaip 165 kreditų ir kurios bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgyja visi šios programos absolventai nepriklausomai nuo to, kuriai studijų krypčiai priskirti kiti programoje numatyti privalomieji ir (ar) studentų pasirenkami studijų dalykai (moduliai).
3.4. Gretutinė studijų kryptis (šaka) – studijų kryptis (šaka), kuriai priskirti privalomieji ir (ar) studentų pasirenkami studijų dalykai (moduliai) pirmosios pakopos studijų programoje sudaro ne mažiau kaip 60 kreditų ir sudaro pagrindą dvigubam bakalauro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, kuris teikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
3.5. Pagrindinės krypties (šakos) studijos (toliau – pagrindinė studijų programa) – studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai (moduliai) ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrojo universitetinio lavinimo moduliai, atitinkanti šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
3.6. Gretutinės krypties (šakos) studijos (toliau – gretutinių studijų programa) – studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir (ar) studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties (šakos) dalykai (moduliai), atitinkanti minimalius šios studijų krypties (šakos) gretutiniam kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.
4. Gretutinių studijų programą rengia atitinkamos krypties (šakos) pagrindinės studijų programos komitetas, nustatydamas, kuri pagrindinės studijų programos dalis tenkina minimalius studijų krypties (šakos) reikalavimus, apimančius 60 kreditų ir gali būti siūloma studentams, siekiantiems dvigubo kvalifikacinio laipsnio, kaip gretutinės krypties studijos.
5. Gretutinių studijų programą tvirtina Senato komisija akademinio kamieninio padalinio tarybos teikimu, pritarus Studijų komitetui.
6. Gretutinių studijų programos skelbiamos studijų programų kataloge internete ir VUSIS.
2. Gretutinių studijų organizavimas ir vykdymas
7. Studijuoti gretutinių studijų programą gali pirmosios pakopos studentai, kurių studijų programoje yra numatyta tokia galimybė, pasirinkdami vieną iš Universitete siūlomų gretutinių studijų programų. Jei studijų programos plane tokia galimybė nenumatyta, dvigubo bakalauro laipsnio siekiantis studentas kreipiasi į kamieninį akademinį padalinį, kuriame jis studijuoja, prašydamas sudaryti sąlygas, t.y. patvirtinti individualų studijų planą studijuoti pasirinktą gretutinę studijų programą iki registracijos kito semestro studijoms.
8. Priėmimo į gretutinių studijų programas ir jų vykdymo tvarka detalizuojama konkrečias gretutinių studijų programas kuruojančio akademinio kamieninio padalinio parengtose tvarkose. Jose gali būti nurodyti konkretūs registracijos terminai, priėmimo sąlygos ir atrankos į atitinkamą gretutinių studijų programą kriterijai.
9. Studentas registruojasi į gretutines studijas likus vienam semestrui iki jų pradžios: jei gretutinės studijos prasideda pavasario semestre – per rugsėjo mėnesį, jei rudens semestre – per vasario mėnesį.
10. Studento įsipareigojimai bei teisė atsisakyti gretutinių studijų programos reglamentuojami tarp studento ir Universiteto sudarytame susitarime dėl gretutinių studijų. Šis susitarimas sudaromas iki spalio 15 d., jei gretutinės studijos prasideda pavasario semestre, arba iki kovo 15 d., jei gretutinės studijos prasideda rudens semestre.
11. Nepatekęs į pasirinktą gretutinių studijų programą, studentas turi teisę registruotis į kitą gretutinių studijų programą šią programą kuruojančio akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka.
12. Gretutinių studijų studentų studijuojamų dalykų (modulių) eiliškumą nustato studijų programos apraše nurodyti minimalūs reikalavimai. Apraše nurodomi dalykai (moduliai), kurie turėjo būti studijuoti prieš pasirenkant gretutinių studijų dalyką (modulį).
13. Gretutinių studijų programų dalykų (modulių) vykdymui gali būti sudaromas atskiras tvarkaraštis.
14. Gretutinių studijų studentai rudens ir pavasario semestruose gali surinkti nevienodą kreditų skaičių.
15. Kaip gretutinių studijų programos dalykai (moduliai) gali būti įskaitomi pagrindinėje studijų programoje studijuoti dalykai (moduliai) jei sutampa tikslai, numatomi studijų rezultatai ir turinys. Įskaičius dalyką (modulį), studentui suteikiama galimybė pasirinkti kitus dalykus (modulius), kad jis surinktų dvigubam laipsniui pakankamą kreditų apimtį (240).
16. Gretutinių studijų programos dalykų (modulių) įvertinimai įskaičiuojami į svertinį studijų rezultatų vidurkį ir įtraukiami sudarant pažangumo eilę.
17. Studentas, turintis skolą iš gretutinių studijų programos dalyko (modulio) ir jį kartojantis, privalo mokėti pagal Senato komisijos patvirtintą Įmokų už studijas Vilniaus universitete mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarką. Mokestis skaičiuojamas dauginant dalyko (modulio) apimtį kreditais iš vieno kredito kainos, kuri nustatoma pagal tai, kuriai studijų krypčiai (šakai) klausomas dalykas (modulis) priskirtinas. Modulio kartojimas ir mokesčio skaičiavimas priklauso nuo realios kartojamų kreditų apimties.
18. Nutraukęs gretutinių studijų sutartį studentas privalo likviduoti gretutinių studijų akademines skolas, o trūkstamus modulius (kad bendra jo studijų apimtis siektų 240 kreditų) pasirinkti iš pagrindinės studijų krypties, kitų krypčių ar bendrųjų universitetinių studijų modulių neįgyjant dvigubo bakalauro laipsnio.
19. Gretutinės studijos baigiamos ginant baigiamąjį darbą ar baigiamąjį projektą ir laikant baigiamąjį egzaminą (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose). Baigiamasis darbas ar projektas rengiamas ir ginamas (baigiamasis egzaminas laikomas) pagal baigiamiesiems darbams (baigiamajam egzaminui) keliamus reikalavimus, kuriuos nustato studijų programas vykdantys akademiniai kamieniniai padaliniai.
20. Baigusiems gretutinių studijų programą, bet neįvykdžiusiems pagrindinės studijų programos studentams išduodama Universiteto nustatytos formos akademinė pažyma.
3. Baigiamosios nuostatos
18. Gretutinės studijos gali būti pradėtos įgyvendinti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.