Sumanioji praktika

IŠŠŪKIS: 

Ar ilgai trunkantis teisingumo vykdymas yra teisingas?

APRAŠYMAS: 

Pastebima, kad Lietuvoje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dažnai praeina ne vieneri metai, net ir bylose, kurios iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti nesudėtingos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos surenka didelius kiekius procesinių dokumentų, suformuodamos dešimtis tomų baudžiamosios bylos. Nemaža dalis šios medžiagos turi ribotą reikšmę nustatant, ar asmuo yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Pavyzdžiui, iki kriminalizuojant transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, tokia veika buvo laikoma administraciniu nusižengimu, jos fiksavimui ir nagrinėjimui pakakdavo vos kelių dokumentų, o bylos apimtis siekdavo apie 10 lapų. Šiuo metu, kvalifikuojant tokią pačią veiką kaip nusikalstamą, baudžiamosios bylos apimtis gali siekti 100 lapų.

Tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos baudžiamasis procesas yra kompleksiškas ir reikalaujantis didelių resursų. Lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, Lietuva išsiskiria tuo, kad baudžiamajam procesui skiria vienus didžiausių resursų (pareigūnų, prokurorų, teisėjų skaičius 100 tūkst. gyventojų), tačiau išnagrinėtų bylų skaičius yra vienas mažiausių, o procesų trukmė – viena ilgiausių.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje smurto artimoje aplinkoje byla gali būti ištirta ir nuosprendis priimtas per kelias dienas, o bylos dokumentacija užima apie 10 lapų. Tuo tarpu Lietuvoje tokios bylos nagrinėjimas gali trukti mėnesius ar metus, o procesinių dokumentų apimtis siekia kelis tomus.

Tai kelia klausimus dėl proceso teisingumo ir efektyvumo: ar ilgas procesas nepažeidžia nukentėjusiųjų, taip pat atsakomybėn traukiamų asmenų interesų? Galiausiai, ar tai atitinka visuomenės interesus, atsižvelgiant į racionalų valstybės resursų naudojimą?

Tarnyba tikisi, jog studentų komanda pasiūlys sprendimus, kaip optimizuoti teisingumo vykdymą.

IŠŠŪKIS: 

Kokiais inovatyviais komunikaciniais metodais ir prieigomis pasiekti jaunuolių iki 21 m. grupę Lietuvoje (o taip pat ir užsienyje)?

APRAŠYMAS: 

Užsienio reikalų ministerija įgyvendina valstybės užsienio politiką. Ji veikia atsižvelgdama į valstybės ir jos piliečių interesus ir yra neatsiejama nuo tarptautinės geopolitinės aplinkos, Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai yra ne tik atsakingas uždavinys Lietuvai, bet ir puiki proga padidinti Lietuvos visuomenės susipažinimą su Europos Sąjunga bei Lietuvos vaidmeniu joje.

Lietuvos Pirmininkavimo ES Tarybai metu, viena esminių tikslinių auditorijų bus jaunimas. Koks turinys būtų jiems priimtiniausias? Kokiu tonu reiktų su šia grupe kalbėtis? Kokios platformos tam būtų naudingiausios? Kaip „online“ ir „offline“ turinys galėtų tarpusavyje sąveikauti siekiant vieningos komunikacijos?

Ministerija tikisi, jog studentų komanda pateiks tiek įgyvendinamas idėjas, tiek konkrečius pasiūlymus komunikacijai, kurie skatintų jaunuolių susidomėjimą Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai 2027 m.

Studentų komanda kviečiama prisidėti prie nacionaliniu mastu įgyvendinamos komunikacijos strategijos.

IŠŠŪKIS: 

Kokios priemonės padidintų studentų aktyvumą pildant anketas EStudentas aplinkoje vykdomose apklausose apie studijas?

APRAŠYMAS: 

Studentai – viena didžiausių suinteresuotųjų grupių studijų kokybės užtikrinimo procese. Studentų įžvalgos ir patirtys reikšmingos tobulinant studijas. Būdas, sudarantis galimybę visiems studijuojantiesiems tiesiogiai dalyvauti studijų kokybės tobulinimo ir užtikrinimo procesuose, – teikti grįžtamąjį ryšį apie studijas, išsakant savo nuomonę organizuojamose apklausose. Visgi tam, kad būtų galima pasiūlyti ir priimti studentų nuomone pagrįstus sprendimus, būtinas nuolatinis reikšmingos studentų dalies įsitraukimas ir aktyvumas pildant anketas. 

Universitetas tikisi, kad studentų komanda atliks analizę, apimančią studentų dalyvavimo apklausose apie studijas paskatų, komunikacijos apie vykdomas apklausas ir jų rezultatus, techninius (studento kaip internetinės apklausų sistemos naudotojo patirties) ir organizacinius apklausų vykdymo sprendimų aspektus, ir, atsižvelgdami į šiuo metu naudojamą praktiką, pateiks priemonių planą, kurios padidintų studentų aktyvumą pildant anketas.

IŠŠŪKIS: 

Skaitmeninių sprendimų panaudojimas apsipirkimo kelionėje – kokiais komunikaciniais būdais skatinti mobilaus skenavimo naudojimąsi fizinėje parduotuvėje?

APRAŠYMAS: 

„Rimi Lietuva“ – tai viena didžiausių mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje, valdanti apie 90 parduotuvių visoje šalyje – nuo didelių prekybos centų iki greitų Express taškų. Įkurta dar 1996 m., šiandien organizacija priklauso tarptautinei „Salling Group“ įmonių grupei ir siūlo darbą daugiau nei 3000 žmonių.

Kaip savo privalumą įmonė išskiria ne tik šviežią maistą ir patogias e. prekybos paslaugas, bet ir socialinę atsakomybę – organizacijoje dirba įvairaus amžiaus, tautybių ir galimybių žmonės. „Rimi“ jau kelerius metus iš eilės pelno geriausio klientų aptarnavimo įvertinimus, todėl apsipirkimas čia – ne tik būtinybė, bet ir maloni patirtis.

„Rimi“ siekia inovatyviai transformuoti klientų apsipirkimo patirtį – skatinti naudotis mobiliu skenavimu fizinėse parduotuvėse. Tikslas – sumažinti laukimo laiką, pagerinti klientų pasitenkinimą ir padidinti operatyvumą. Šiuo metu ši paslauga veikia 34-iose fizinėse „Rimi“ parduotuvėse.

Naudojantis mobilaus skenavimo funkcija, klientai skenuoja prekių brūkšninius kodus savo mobiliuoju telefonu, naudodamiesi „Rimi“ programėle, naudoja savitarnos svarstykles sveriamų prekių žymėjimui ir pateikia QR kodą savitarnos kasose. Tokiu būdu atsiskaitymas užtrunka vidutiniškai keturis kartus trumpiau nei tradiciniu būdu. Ši funkcija užtikrina ne tik patogesnę, bet ir greitesnę apsipirkimo patirtį.

Organizacija tikisi, kad studentų komanda išanalizuos dabartinę mobilaus skenavimo komunikaciją parduotuvėje ir skaitmeniniuose kanaluose, nustatydama jos stiprybes bei tobulintinas vietas. Taip pat, sukurs aiškias, įtraukiančias žinutes ar kampanijos koncepciją, skatinančią išbandyti šią funkciją, ir pritaikys jas skirtingiems kanalams. Galiausiai, pasiūlys sprendimus, kaip šią komunikaciją efektyviai panaudoti tiek fizinėse parduotuvėse (pvz., aiškios instrukcijos, vizualiniai ženklai, išskirtiniai pasiūlymai), tiek skaitmeniniuose kanaluose (pvz., trumpi vaizdo įrašai, nuorodos į naudojimo gidą).

Komanda dirbs anglų kalba kartu su VU tarptautiniais studentais!